atbūtinis

atbūtinis, -ė adj. kurį reikia atbūti, atidirbti: Kaime talkos, ypač mėšlavėžio, buvo atbūtinės, t. y. kiekvienas, jas pasitelkęs, paskui turėjo atsiteisti kaimynams prie tokio pat darbo rš.